- nuobodinis
- 1 núobodinis sm. (1), nuobodinỹs (34a) nuobodis, nuobodulys: Toks núobodinis užėjo, kad nė kur dėtis Grž. Tamstai vienam irgi nuobodinys Lnkv.
◊ núobodinio pãsaka vis iš naujo kartojama, nepabaigiama, nuobodulį kelianti kalba: Iš čia, rasit, nuobodinio pasaka: „Eina boba pasieniu...“ rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.